čiokliuoti

čiokliúoti, -iúoja, -iãvo intr. nedzūkuoti, čiačioti: Tę (už Varėnos) visai kitap šneka – čiokliúoja Vrn. Pasmokino kiek, tai ir pradėjo čiokliúot, pamiršo savo šnektą Nmn. Kodėl tamstos nečiokliúojat? Al.